- tikratikis
- tikrãtikis, -ė smob. (1) NdŽ, tikratìkis (2) Š 1. kas, manoma, teisingiausio, tikrojo tikėjimo: Nelabieji vaikšto po žemę, gąsdindami tikratikius rš. Su juo kalbėdami, vadinkit jį tikratikių valdovu J.Balč. 2. Š stačiatikis, ortodoksas.
Dictionary of the Lithuanian Language.